- pavara
- 1 pavarà sf. (3b) 1. SD172, [K], Sn, Kb, MitII128(Rg) virvė, ant kurios suveriami tinklo, varžos šonai: Tinklo apačioje ir viršuje eina po virvutę – pavarą rš. Suverk tinklą ant pavarõs Ktk. Be pavarõs varža neslaikis Vrn. Viršutinė pavarà su plūdėm, o apatinė su svarais Vlk. Kad tinklas būtų svambesnis, jo pavara apkabinėta alaviniais svarsteliais Šlč. Įtempk apatinę pãvarą, kad žuvys pro apačią nepralįstų Bgt. Tiek daug užgrobė žuvų, kad net pavaros trūko Kč. Nuvyk virves, bus brediniui pavaros Klvr. Kai apvilksi bučių, žiūrėk, kad pavarà būtų stipra Lel. 2. Tvr, Dkšt virvelė sijono, pavilkinio ar kelnių juosmeniui, senoviškų marškinių apykaklei sutraukti: Juosmenyje sijonai būdavo sutraukiami įverta juostele, vadinama pavara rš. Būdavo, susiuvai palas, pavėrei an pavaros, i gatavas andarokas, ė dabar visokiais klynais, kvoldais Ml. Seniau ne tik sukneles, ale ir kelnes siuvė an pavarõs Vlk. Pasagalo pavarà nutrūko, ir pasagalas nusmuko Ds. Trinyčių kaunierius buvęs an pavarõs Ds. 3. Ds, Ut vyžos apvara: Pavarà supuvus, vyžos lekia nuo kojų Lkm. Atsileido pavarà, ir nukrito naginė Skr. ^ Velkas kaip vyžos pavara LTR(Jrb).
Dictionary of the Lithuanian Language.